Molio tinkas - tvarus pasirinkimas

Vis dažniau įvairiuose kontekstuose, tiek ir statybų, bei apdailos srityse, girdime žodį “tvarumas”, bet ko gero tik labai ne daug kas esame iki galo įsigilinę - o kas gi tai yra?

Viešuose šaltiniuose tvarumas apibūdinamas taip:

Tvarumas – tai gebėjimas tenkinti dabarties žmonių poreikius nepakenkiant ateities kartoms tenkinti savųjų. Kitaip tariant, tai gyvenimo ir veiklos būdas, kuris nealina gamtos išteklių, nesukelia negrįžtamos žalos aplinkai ir remiasi ilgalaikiu požiūriu.

Tvarumas interjere reiškia sąmoningą siekį kurti gyvenamąją aplinką, kuri būtų saugi sveikatai, ilgaamžė, tausojanti gamtos išteklius ir nekenkianti aplinkai nei gamybos, nei naudojimo metu. Tai apima viską nuo naudojamų medžiagų sudėties iki poveikio klimatui ir galimybių perdirbti.

Tvarumą sudaro trys pagrindinės dimensijos:

• Ekologinis tvarumas: mažesnės CO₂ emisijos, atsinaujinantys ištekliai, perdirbamumas.

• Ekonominis tvarumas: vietinės žaliavos, efektyvus gamybos procesas, mažos sąnaudos.

• Socialinis tvarumas: sveika ir saugi aplinka, galimybė naudoti be specialaus pasirengimo, skatinantis bendruomeniškumą, savarankiškumą ir įtrauktį.

Papasakosime, kaip prie tvarumo pasauliniame kontekste prisideda molio tinko gamyba ir pasirinkimas jį naudoti interjere.

Žaliavų gavyba

Įvairių, mineralinės kilmės, mišinių gamyboje dažnai naudojami labai panašūs užpildai – įvairių frakcijų marmuras ar smėlis. Pagrinde, skiriasi mineralinė rišamoji medžiaga (molis, kalkės, cementas, gipsas) ir įvairūs priedai. Kalbant apie tvarumą, didžiausią išskiriamų CO2 emisijų skirtumą galima įžvelgti rišamųjų medžiagų gavyboje ir paruošime. Džiaugiamės, kad molis, kaip žaliava, šiai dienai labiausiai tausoja aplinką ir turi reikšmingą skirtumą lyginant su kalkėmis ar cementu.  

Molis gali būti išgaunamais ir antriniais srautais - vieno iš mūsų molio mišinių sudedamoji dalis yra rudas molis, kuris dažniausiai yra sudžiovinamas visai kito produkto gamybos metu – pavyzdžiui, keraminių plytų ar blokelių. Keraminių gaminių degimo metu tunelinės krosnies šiluma keliauja ir į džiovyklas, kur džiūna iš šlapio molio suformuoti ruošiniai. Dalis ruošinių po džiovinimo keliauja į krosnį išdegimui, o kita dalis būna sumalama ir taip gaunama kita žaliava - molio milteliai. Keraminių gaminių gamybos metu, taip pat nėra jokių produkcijos atliekų, nes viskas vėl panaudojama gamyboje. Jeigu ateityje nutiktų taip, kad pasaulyje reikėtų dar labiau sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas - iškastinis molis galėtų džiūti ir natūraliomis salygomis Tuo tarpu, pavyzdžiui, cemento ar kalkių gamybos procesams būtinai reikalingos aukštos temperatūros, kas reikalauja didelių energijos sąnaudų ir sukelia reikšmingą CO2 emisiją.

Molio tinko gamybos procesas. Kalbant apie pačio molio tinko gamybą maišant skirtingas sausas mineralines žaliavas - procesai yra nesudėtingi ir trumpi, tad pagal pagamintos producijos kiekį sunaudojamos elektros energijos sąnaudos yra santykinai mažos.

Gamybinės atliekos. Molio tinko gamybos proceso metu nesusidaro jokių gamybinių atliekų ar nuotekų. Atliekų perdirbimui ir sutvarkymui reikia perduoti tik pakuotes, kuriose buvo gautos sausos birios žaliavos, daugiausiai popierinės pakuotės.

Pakavimas ir sandėliavimas

- sauso molio tinko mišinio sandėliavimui nereikia šildomų patalpų, o transportavimui šildomų konteinerių, lygiai taip pat mišinio kokybės neįtakoja ir šiltos aplinkos sąlygos, tad nereikia vėsinimo.

- molio mišiniai pakuojami į popierinius maišus.

Produktų galiojimo laikas. Sauso molio tinko mišinio ir sausų mineralinių pigmentų galiojimo laikas yra labai ilgas - kai kuriuos gaminius rekomenduojame sunaudoti per 3 metus, o kai kurių galiojimo laikas neribojamas. Tai reiškia, kad yra labai maža tikimybė, jog mums, partneriams ar klientams reikės utilizuoti neparduotą ar nepanaudotą produkciją.

Atliekų susidarymo tikimybę mažina ir tai, jog sumaišytas su vandeniu, kitaip sakant, paruoštas naudojimui šlapias molio tinko mišinys, jei laikomas tinkamomis sąlygomis, kartais gali būti naudojamas net iki kelių mėnesių. Yra nemažai mišinių, kuriuos sumaišius su vandeniu, būtina sunaudoti per konkretų nurodytą laiką, kartais net per 20 min., pavyzdžiui, cementiniai ar gipsiniai tinkai, nespėjus sunaudoti mišinio laiku, sukietėja ir tampa nebepanaudojamais. Molio tinkas, niekada nesukietės uždengtoje talpoje, o net jei taip ir nutiktų - jį įmanoma vėl atgaivinti su vandeniu.

Žiedinė ekonomika. Skamba kaip utopija, bet molio tinkas - ko gero viena iš nedaugelio sienų apdailos medžiagų, kurią naudojant galima prisidėti prie žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo ir panaudotą produktą panaudoti dar kartą. Jei molio tinko sienos paliekamos natūraliai, t.y. nepadengiamos lakais ar dažais, nusidėvėjusį tinką galima:

-       gerai sudrėkinti vandeniu ir nuo sienų nuskusti be jokių dulkių;

-       subėrus į talpą užpilti vandeniu, leisti jam išbrinkti;

-       gerai permaišyti;

-       panaudoti vėl.

Toks paprastas atvirkštinis procesas neįmanomas su cementiniais, kalkiniais ar sintetiniais dekoratyviniais mišiniais – jie sukietėja negrįžtamai ir tampa atliekomis.

Molio tinkas – ne vienkartinė medžiaga, o grįžtanti atgal į ciklą, todėl tai tikras žiedinės ekonomikos pavyzdys interjere.

Tvari apdaila – tai ne tik sveikesnės sienos, bet ir mažiau atliekų ateičiai.

Esame sulaukę pageidavimų gaminti šlapius - paruoštus naudojimui mišinius ir suprantame, kad meistrams taip dirbti yra patogiau ir greičiau, bet mūsų atsakymas visada buvo NE, nes:

- mišinius papildytų įvairūs priedai ir konservantai;

- paruoštiems naudojimui mišiniams reikėtų nuolat garantuoti tinkamą aplinkos temperatūrą, kas lemtų didesnius elektros energijos kaštus ne tik mums, kaip gamintojams, bet ir visiems mūsų partneriams ir klientams;

- pakuotėms būtų naudojamos plastikinės talpos, o ne popierinės;

-  transportavimo metu produkcija užimtų daug daugiau vietos ir daug daugiau svertų nei sausi mišiniai;

- produktų galiojimo laikas trumpėtų. O tai reiškia, kad dėl laiku nepanaudotos medžiagos būtų patiriami ne tik finansiniai nuostoliai gamintojams, partneriams ir klientams, bet tuo pačiu susidarytų dar daugiau statybinių medžiagų atliekų, nes produktus reikėtų tinkamai utilizuoti ir už tai dar susimokėti.

Šiame straipsnyje trumpai aptarėme molio tinką tvarumo kontekste, kviečiame skaityti kitus straipsnius ir pažinti produktą dar geriau įvairiuose kontekstuose.

Visi šio tinklaraščio straipsniai yra „Mr. Clay“ intelektinė nuosavybė. Jei norėtumėte naudoti dalį turinio – susisiekite su mumis.